Adresas virtualiojoje atmintyje.

Kai trūksta operatyviosios atminties, ji papildoma virtualiąja atmintimi. Tada programa, parašyta kompiuteriui su didesne atmintimi, iš tikrųjų operuoja su virtualiaisiais adresais. Kai į atmintį kreipiamasi virtualiuoju adresu, tai kita, virtualiąją atmintį tvarkanti programa, virtualųjį adresą perskaičiuoja į fizinį ir juo kreipiasi į atmintį.

Priešinga sąvoka – fizinis adresas.